pakraščiauti

pakraščiáuti, -iáuja (-iáuna), -iãvo intr. 1. eiti pakraščiais: Siratelė pakraščiáudama i vėl pirma pririnko kašikelį uogų (ps.) Prng. 2. slankioti pakraščiais, pakampėmis, būti be darbo, dykinėti, tinginiauti: Darbo tingi dirbt, tik pakraščiáuna Ds. Pakraščiáuna, pijokauna, nieko neveikia Ut. Ko te pakraščiáuni – jau kadai kadžių šaukiu! Ds. Nepakraščiauk te su knygom, ale eik grėbt! Ds. Jo jau vėl nebėr, jau vėl pakraščiáutų išsidavė Lel. Valgyt duosiu, nepakraščiáuk (nenusidangink kažin kur)! Trgn. Dirbdavo visi iki vieno netinginiaudami ir nepakraščiaudami LTR(Ob). | Karvės šiandiej par visą dieną neėdė ramiai, o tik pakraščiãvo Trgn.